http://www.squidoo.com/how-to-promote-music-band
http://www.squidoo.com/most-popular-new-year-s-resolutions
http://www.squidoo.com/healthy-food-under-5-pounds
http://www.squidoo.com/the-snow-white-and-the-huntsman
http://www.squidoo.com/free-advise-how-to-get-laid
Siek tiek mano rasliavos kituose bloguose.
Wednesday 4 January 2012
Wednesday 25 June 2008
Sąvartynas Ramiajame Vandenyne - Garbage Patch
Prieš keletą mėnesių teko išgirsti apie neįtikėtiną dalyką - milžinišką šiukšlių salą Ramiajame vandenyne dydžiu prilygstančia JAV.
Prieš keletą dienų apie tai pasirodė straipsnis Lietuvos Ryte. Tai paskatino mane pasidomėti plačiau. Paaiškėjo, kad nėra taip blogai. To darinio dydis ne JAV, o tik dviejų Teksaso valstijų. Garbage Patch, taip vadinamas anglų kalba, randasi čia:
Povandeninės jūrų srovės sunešė milijonus tonų šiukšlių į šią vietą ir dabar tiesiog cirkuliuoja ratu.
90% visų vandenynuose esančių šiukšlių sudaro plastikas. Blogiausia yra ne tik tai, kad jis nesuyra, o tai, kad veikiamas išorės - saulės ir vandens - jis suskylą į mažus polimerinius darinius, didumo su lyg uoga ir jūros gyvūnams tampa panašus į planktoną. Tyrimų metu apskaičiuota, kad toje vandenyno vietoje plastiko yra šešis kartus daugiau nei planktono - jūrų maisto grandinės pagrindo.
Garbage Patch - nėra sąvartynas plūduriuojantis ant vandens. Tai tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto plastiko sriuba, kurios neįmanoma išsemti.
Išeitis viena - jei į tokias vietas daugiau niekada nebepateks naujo plastiko, per kelis šimtus metų (duok dieve) jūros pačios išsivalys. Ir dabar po kiekvienos audros idiliškųjų Havajų krantus nusėja šiukšlių ir plastiko danga. Palaipsniui, jūra grąžins mums viską, ką išmetėm, o mes surinkę - recyklinsim'e.
Paprasta.
P.S.
Kiekvienas tavo nupirktas parduotuvės maišelis niekur nedingo. Jis taip ir liko šioje žemėje. Geriausiu atveju jis buvo perdirbtas. Bet pasaulyje yra perdirbama tik 3.5% viso pagaminamo plastiko... 96,5 % tavo maišelio anksčiau ar vėliau atsiduria jūroje.
Daugiau info čia:
http://www.youtube.com/watch?v=tnUjTHB1lvM
Ir visame internete. Garbage Patch - Google It.
Prieš keletą dienų apie tai pasirodė straipsnis Lietuvos Ryte. Tai paskatino mane pasidomėti plačiau. Paaiškėjo, kad nėra taip blogai. To darinio dydis ne JAV, o tik dviejų Teksaso valstijų. Garbage Patch, taip vadinamas anglų kalba, randasi čia:
Povandeninės jūrų srovės sunešė milijonus tonų šiukšlių į šią vietą ir dabar tiesiog cirkuliuoja ratu.
90% visų vandenynuose esančių šiukšlių sudaro plastikas. Blogiausia yra ne tik tai, kad jis nesuyra, o tai, kad veikiamas išorės - saulės ir vandens - jis suskylą į mažus polimerinius darinius, didumo su lyg uoga ir jūros gyvūnams tampa panašus į planktoną. Tyrimų metu apskaičiuota, kad toje vandenyno vietoje plastiko yra šešis kartus daugiau nei planktono - jūrų maisto grandinės pagrindo.
Garbage Patch - nėra sąvartynas plūduriuojantis ant vandens. Tai tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto plastiko sriuba, kurios neįmanoma išsemti.
Išeitis viena - jei į tokias vietas daugiau niekada nebepateks naujo plastiko, per kelis šimtus metų (duok dieve) jūros pačios išsivalys. Ir dabar po kiekvienos audros idiliškųjų Havajų krantus nusėja šiukšlių ir plastiko danga. Palaipsniui, jūra grąžins mums viską, ką išmetėm, o mes surinkę - recyklinsim'e.
Paprasta.
P.S.
Kiekvienas tavo nupirktas parduotuvės maišelis niekur nedingo. Jis taip ir liko šioje žemėje. Geriausiu atveju jis buvo perdirbtas. Bet pasaulyje yra perdirbama tik 3.5% viso pagaminamo plastiko... 96,5 % tavo maišelio anksčiau ar vėliau atsiduria jūroje.
Daugiau info čia:
http://www.youtube.com/watch?v=tnUjTHB1lvM
Ir visame internete. Garbage Patch - Google It.
Thursday 17 January 2008
Mano nuomonė
Šiandien vakarieniaujant Belmonte, televizoriai iš visų pusių transliavo kažkokį DVD - koncertą su "LT scenos žvaigždėmis". Aš pasistengsiu nesivelti į apmąstymus apie tragišką Lietuvos muzikos padėtį. Tą, visi sveiko proto žmonės, ir taip žinome. Tiesiog žiūrėjau vienos daininkės pasirodymą, tos, kurios vardo nežinau, bet ji turi išskirtinį bruožą - itin panaši šviesiaplaukį kurtą. Žodžiu, žiūrėjau aš į ją ir svarsčiau, kaip ji atrodytų internacionaliniame kontekste, pvz. Glastonbury festivalio scenoje, kad ir ne prime time, kad ir pati pirmoji, kai net fanai dar nesirenka i aikštę. Žmonės matyt pagalvotų, kad čia slapta kamera filmuojama. Suprantu, kad pavyzdys kraštutinis, ten kitas kontekstas, ten rock, čia pop, nu bet leiskit sau įsivaizduot...
Šiais laikais nėra nieko tikro. Banali frazė mano galvoje staiga įgavo prasmę. Mano draugas, rašantis apie naujus albumus, susilaukė kritikos, neva pernelyg griežtai rašo. Girdi, mergaitės, kurios skaito neturėtų žinoti, kad naujasis Mokinukių albumas nieko vertas. Kodėl taip atsitiko? Kodėl žurnalistas negali rašyti savo nuomonės? Suprantu, jeigu mokinukės juos tiesiogiai remtų pinigais. Bet čia tas nuolankumas atsiranda iš "bijojimo neįtikti, susipykti". Kas per absurdas?
Nebegaliu klausyti radijo stočių, išskyrus Opus 3 (bet manau, kad kol kas), nes jos visos prifarširuotos Netiesioginės reklamos. Šlykštu, kai girdi Skaivą sakant: "mmm, šiandien suvalgiau labai skanų jogurtą X". Tipo, vartotojas jau išmoko negirdėti reklamos, tai apgausim jį dabar. Bet per tą netiesioginę reklamą, PR puslapius laikraščiuose ir žurnaluose dingsta noras išvis kažką sužinoti. Tokia mano nuomonė.
Politikoje tai jau seniai aišku - šneka pinigai, arba, kas moka - tą išgirsta. Bet kad visoje žiniasklaidoje? Ir ypač net tada, kai nemoka, o tik iš kvailo solidarumo: jeigu aš pasakyčiau, kad nekenčiu Paleckio, o ryt jie būtų užsisakę pas mus agitacinę kampaniją... Šudas visiškas. Neatsimenu ir negirdėjau, bet per teliką žiūrejau filmus apie senas amerikos radijo laidas, kur jų vedėjai buvo kultas. Jeigu jie supeikdavo - įmonės bankrutuodavo, jei pagirdavo - jau kitą dieną prekės šluojamos iš lentynų. Žinoma, tai hiperbolizmas, tačiau aš taip pasiilgau tikros, nesintetinės ir nebailios nuomonės! Sinickis, kurio šiaip jau nemėgstu, buvo visai šviežias oras LT medioj, bet irgi su laiku nusėdo ir vedą keistą laidą muzikos -realybės šou televizijoje.
Tos pastangos, nepasirodyti blogai, yra tokios cheminės, kad paskui pats žmogus nebesupranti, ką galvoji. Ar tai ką pasakei garsiai, ar tai ką pagalvojai. Ir aš nenoriu, kad visi lotų ir kandžiotųsi. Gi ta nuomonė ir teigiama galėtų būti. Tiesiog būtų gražu, jei bičas per radiją sakytų, vakar žiūrėjau labai gerą filmą... Ir ne todėl, kad jis įsipareigojęs X kartų paminėti Forum Cinemas vardą per valandą. O tiesiog šiaip..
Tai ką daryt?
Pritarimus, priekaištus ir sprendimo variantus - į komentarus. O kol galvojat - nusiraminkit:
http://www.youtube.com/watch?v=T2NEU6Xf7lM
P.S. tos kurto dainininkės vardas Viktorija.
Šiais laikais nėra nieko tikro. Banali frazė mano galvoje staiga įgavo prasmę. Mano draugas, rašantis apie naujus albumus, susilaukė kritikos, neva pernelyg griežtai rašo. Girdi, mergaitės, kurios skaito neturėtų žinoti, kad naujasis Mokinukių albumas nieko vertas. Kodėl taip atsitiko? Kodėl žurnalistas negali rašyti savo nuomonės? Suprantu, jeigu mokinukės juos tiesiogiai remtų pinigais. Bet čia tas nuolankumas atsiranda iš "bijojimo neįtikti, susipykti". Kas per absurdas?
Nebegaliu klausyti radijo stočių, išskyrus Opus 3 (bet manau, kad kol kas), nes jos visos prifarširuotos Netiesioginės reklamos. Šlykštu, kai girdi Skaivą sakant: "mmm, šiandien suvalgiau labai skanų jogurtą X". Tipo, vartotojas jau išmoko negirdėti reklamos, tai apgausim jį dabar. Bet per tą netiesioginę reklamą, PR puslapius laikraščiuose ir žurnaluose dingsta noras išvis kažką sužinoti. Tokia mano nuomonė.
Politikoje tai jau seniai aišku - šneka pinigai, arba, kas moka - tą išgirsta. Bet kad visoje žiniasklaidoje? Ir ypač net tada, kai nemoka, o tik iš kvailo solidarumo: jeigu aš pasakyčiau, kad nekenčiu Paleckio, o ryt jie būtų užsisakę pas mus agitacinę kampaniją... Šudas visiškas. Neatsimenu ir negirdėjau, bet per teliką žiūrejau filmus apie senas amerikos radijo laidas, kur jų vedėjai buvo kultas. Jeigu jie supeikdavo - įmonės bankrutuodavo, jei pagirdavo - jau kitą dieną prekės šluojamos iš lentynų. Žinoma, tai hiperbolizmas, tačiau aš taip pasiilgau tikros, nesintetinės ir nebailios nuomonės! Sinickis, kurio šiaip jau nemėgstu, buvo visai šviežias oras LT medioj, bet irgi su laiku nusėdo ir vedą keistą laidą muzikos -realybės šou televizijoje.
Tos pastangos, nepasirodyti blogai, yra tokios cheminės, kad paskui pats žmogus nebesupranti, ką galvoji. Ar tai ką pasakei garsiai, ar tai ką pagalvojai. Ir aš nenoriu, kad visi lotų ir kandžiotųsi. Gi ta nuomonė ir teigiama galėtų būti. Tiesiog būtų gražu, jei bičas per radiją sakytų, vakar žiūrėjau labai gerą filmą... Ir ne todėl, kad jis įsipareigojęs X kartų paminėti Forum Cinemas vardą per valandą. O tiesiog šiaip..
Tai ką daryt?
Pritarimus, priekaištus ir sprendimo variantus - į komentarus. O kol galvojat - nusiraminkit:
http://www.youtube.com/watch?v=T2NEU6Xf7lM
P.S. tos kurto dainininkės vardas Viktorija.
Tuesday 15 January 2008
Manifestas
Su drauge jau senokai nusprendėm įkurti Paramos ir Labdaros fondą. Šiandien turėjom vieną meet'ą, kuris prigeneravo nemažai idėjų. Kad nepamirščiau, vos grįžus puoliau konspektuot. Štai taip atrodo mano juodraštis:
1.
Mes norime kurti mąstančią visuomenę. Atsibodo žiūrėti per youtube ir delfyje skaityti, kaip mokiniai mušasi, keikiasi, nekenčia ir žeidžia. Norėtųsi augti ir gyventi kitokioje visuomenėje. Todėl mūsų darbo tikslas yra parodyti jaunimui kuo daugiau galimybių, kad atėjus laikui jie galėtų tinkamai pasirinkti.
2.
Nors didelis fokusas būtų skiriamas socialiai remtiniems, vaikų globos namuose augantiems jaunuoliams, negalima pamiršti ir kitokių Lietuvoje egzistuojančių socialinių grupių, jaunimo, kuriam fiziškai/finansiškai nėra galimybių pradėti kažką nauja, o gal jie net nežino, kad egzistuoja kitoks pasaulis. Mūsų tikslas yra suteikti jaunimui galimybes rinktis!
3.
Šiuometinė valdžia, pasenusi savo demagogijose, pūnanti savoj aplinkoj yra siauraakė, nematanti iš viršaus, o pertvarkymų imasi tada, kai jiems tai naudinga, arba kai problema pasiekia kritinę ribą ir suinteresuotų grupių spaudimas pasidaro nebepakeliamas. Atrodo, kad jų tikslas užsiauginti buką ir tamsią visuomenę, kuria lyg Sovietmečiu būtų galima valdyti trumpomis virvutėmis. Svarbu pabrėžti, kad tokią situaciją siekia įgyvendinti esama valdžia, o ne valstybė. Juk valstybės (įsivaizduokim ją lyg veikiančią instituciją) tikslas turėtų būti atvirkščias – kelti jaunimo mentalitetą, tokiu būdų užsitikrinant, kad atėjus laikui jie priims tinkamus sprendimus ir bus visapusiškai įgalūs kelti šalies ekonominį lygį. Dabar gyvename pagal credo: po manęs nors ir tvanas. Ir gal net nepiktybiškai. Tiesiog nematome toliau nei savas daržas. Mūsų tikslas yra suteikti jaunimui galimybę rinktis, o ne primygtinai siūlyti savo primestą gyvenimo variantą.
4.
Projekto iniciatorių amžius (21m.) gali pasirodyti šokiruojantis ar net naivus. Tačiau tai tik įrodo mūsų keliamų tikslų esmę. Šiais laikais viską valdo vyresni, gyvenę kitoje santvarkoje. Net negalima būtų kaltinti žmonių, kurie 30 savo gyvenimo metų praleido priespaudoje, o dabar pasikeitus situacijai gavo valdžią į rankas ir įsivaizduoja, kad štai pagaliau jie tapo tais visagaliais. Mes augome laisvoje Lietuvoje ir matome, koks sunkus yra jos atsitiesimo kelias, kaip vangios ir ne visada logiškos permainos vos judina sukamą ratą. Mes gyvename ČIA IR DABAR. Visi ragina, kad jaunimas imtųsi veiklos, bet tai nevyksta. O jeigu imasi – tuomet jie yra vadinami vaikais, nesuprantančiais ką daro. Mes matome situaciją iš tos pozicijos, kurioje esame - jaunimo. Ir svarbiausia – mes matome išeitį. Tai joks stebuklas, tai net nėra naujiena. Tai tiesiog fondas, remiantis Lietuvos jaunimo ugdymą. Fondas, kuris koncentruosis į mokymus ir švietimą, nes žaislų visi vaikai jau turi A. Adamkienės dėka. Mūsų tikslas yra suteikti galimybę rinktis.
5.
Negaliu pakęsti, kai Nomeda surenka į areną 5 000 vaikų ir vartoją sąvoką „likimo nuskriaustieji“. Taip, jiems nepasisekė, ir dėl to kalti TIK jų tėvai. Bet kai sakoma: „vargšiukai, mes jums suteiksime pagalbą“. Tai kaip jie gali tapti kitokiais? Jiems yra brukama, jog jie yra nuskriausti, neįgalūs elgtis savarankiškai. Tai užsifiksuoja ir jie tiesiog nebegali būti kitokiais. Jie visad ir tikėsis pagalbos... Gyvens iš pašalpų, o ne kels Lietuvos ekonomika. Geriausiu atveju netaps banditais ir prostitutėmis, o tiesiog emigruos..
Tokiais atvejais man gėda, kad aš vientautė su jais.
1.
Mes norime kurti mąstančią visuomenę. Atsibodo žiūrėti per youtube ir delfyje skaityti, kaip mokiniai mušasi, keikiasi, nekenčia ir žeidžia. Norėtųsi augti ir gyventi kitokioje visuomenėje. Todėl mūsų darbo tikslas yra parodyti jaunimui kuo daugiau galimybių, kad atėjus laikui jie galėtų tinkamai pasirinkti.
2.
Nors didelis fokusas būtų skiriamas socialiai remtiniems, vaikų globos namuose augantiems jaunuoliams, negalima pamiršti ir kitokių Lietuvoje egzistuojančių socialinių grupių, jaunimo, kuriam fiziškai/finansiškai nėra galimybių pradėti kažką nauja, o gal jie net nežino, kad egzistuoja kitoks pasaulis. Mūsų tikslas yra suteikti jaunimui galimybes rinktis!
3.
Šiuometinė valdžia, pasenusi savo demagogijose, pūnanti savoj aplinkoj yra siauraakė, nematanti iš viršaus, o pertvarkymų imasi tada, kai jiems tai naudinga, arba kai problema pasiekia kritinę ribą ir suinteresuotų grupių spaudimas pasidaro nebepakeliamas. Atrodo, kad jų tikslas užsiauginti buką ir tamsią visuomenę, kuria lyg Sovietmečiu būtų galima valdyti trumpomis virvutėmis. Svarbu pabrėžti, kad tokią situaciją siekia įgyvendinti esama valdžia, o ne valstybė. Juk valstybės (įsivaizduokim ją lyg veikiančią instituciją) tikslas turėtų būti atvirkščias – kelti jaunimo mentalitetą, tokiu būdų užsitikrinant, kad atėjus laikui jie priims tinkamus sprendimus ir bus visapusiškai įgalūs kelti šalies ekonominį lygį. Dabar gyvename pagal credo: po manęs nors ir tvanas. Ir gal net nepiktybiškai. Tiesiog nematome toliau nei savas daržas. Mūsų tikslas yra suteikti jaunimui galimybę rinktis, o ne primygtinai siūlyti savo primestą gyvenimo variantą.
4.
Projekto iniciatorių amžius (21m.) gali pasirodyti šokiruojantis ar net naivus. Tačiau tai tik įrodo mūsų keliamų tikslų esmę. Šiais laikais viską valdo vyresni, gyvenę kitoje santvarkoje. Net negalima būtų kaltinti žmonių, kurie 30 savo gyvenimo metų praleido priespaudoje, o dabar pasikeitus situacijai gavo valdžią į rankas ir įsivaizduoja, kad štai pagaliau jie tapo tais visagaliais. Mes augome laisvoje Lietuvoje ir matome, koks sunkus yra jos atsitiesimo kelias, kaip vangios ir ne visada logiškos permainos vos judina sukamą ratą. Mes gyvename ČIA IR DABAR. Visi ragina, kad jaunimas imtųsi veiklos, bet tai nevyksta. O jeigu imasi – tuomet jie yra vadinami vaikais, nesuprantančiais ką daro. Mes matome situaciją iš tos pozicijos, kurioje esame - jaunimo. Ir svarbiausia – mes matome išeitį. Tai joks stebuklas, tai net nėra naujiena. Tai tiesiog fondas, remiantis Lietuvos jaunimo ugdymą. Fondas, kuris koncentruosis į mokymus ir švietimą, nes žaislų visi vaikai jau turi A. Adamkienės dėka. Mūsų tikslas yra suteikti galimybę rinktis.
5.
Negaliu pakęsti, kai Nomeda surenka į areną 5 000 vaikų ir vartoją sąvoką „likimo nuskriaustieji“. Taip, jiems nepasisekė, ir dėl to kalti TIK jų tėvai. Bet kai sakoma: „vargšiukai, mes jums suteiksime pagalbą“. Tai kaip jie gali tapti kitokiais? Jiems yra brukama, jog jie yra nuskriausti, neįgalūs elgtis savarankiškai. Tai užsifiksuoja ir jie tiesiog nebegali būti kitokiais. Jie visad ir tikėsis pagalbos... Gyvens iš pašalpų, o ne kels Lietuvos ekonomika. Geriausiu atveju netaps banditais ir prostitutėmis, o tiesiog emigruos..
Tokiais atvejais man gėda, kad aš vientautė su jais.
Friday 21 December 2007
(a)politiskai aktyvi
Jau buvau visai apleidusi si tolima interneto kampeli, kuri lankau tik tai as. Bet kai reikia islieti ituzi ar bent jau nuomone, tai delfi komentaru skiltis atrodo pernelyg menka tam. Esu didziai pasipiktinusi Vilniaus miesto valdzia ir tuo rubuiliu pencininku bei jo animacinio personazo bruozu turinciu pakaliku! Istorija visiems puikiai zinoma, kartotis neverta. Tiesiog norejau isideti sia puikia nuotrauka, kuria radau popxvisiems.lt
Berasant kilo mintis: man gaila A.Paleckio seimos. Nuosirdziai. Ir tada (kadangi esu itin apolitiska) nusprendziau issiaiskinti ar jis apskritai turi seima (taip turi pasirodo). Radau gan oria jo biografija LSDP puslapyje. Tiesa vienas is jos punktu prajuokino: "Reguliariai publikuoja komentarus aktualiomis temomis Lietuvos žiniasklaidoje." Galbut cia bloga formuluote...
Pasikapsciusi giliau atradau ir toki skubiai sumesta LSDP rinkimu stabo (!) pranesima "LSDP atsiriboja nuo kontraversisku A.Paleckio pareiskimu". Na bent jau sioj partijoj RSV veikia... Nes Vilniaus savivaldybes RSV darbuotojai jau matyt seniai atsistatydino.
Erzina sitas visas reikalas iki negalejimo. Gal reikia pervadint savo psl i ursules_political.blogspot
Ir dar, is to paties tinklapio vienas sypsena keliantis pranesimas/konkursas:
http://www.lsdp.lt/go.php/lit/Laimekite_viesnage_pas_Kirkilus/7452
Kas kaip moka tas taip soka...:)
Wednesday 12 September 2007
Nightlife in Vilnius. Part I: live music.
Post'as, kuri parasiau i puslapi www.cometovilnius.com, bet kadangi nesu isitikinus, kad ji ides del pernelyg persamos asmenines nuomones, is hedonistiniu paskatu idedu ji cia:)
I remember working as a barmaid at a cafe called „Cozy“ a few years ago. I had foreigners coming to me and asking „Where could we go out tonight? We wanna dance!”. This question was even worse than asking for latte (which i didn’t know how to make…) because I couldn’t give them an answer. Later i created a system: “Do you prefer live music than DJs?”, i asked.
a) if the answer was “yes”, i suggested them live music club “Tamsta” (link’as www.tamstaclub.lt) in the old town.
b) if the answer was “no”, i pointed out club “Gravity” (link’as www.clubgravity.lt) on the map and called them a cab.
Unfortunately, the situation has not much changed. Try searching a list of lithuanian clubs on club.lt and you’ll get 32 different names, but only few of them are worth seeing and some does not even exist anymore. Let’s start with a live music.
Above mentioned “Tamsta” is a nice, cozy and trendy club working every Wednesday to Saturday, having live gigs on a Soviet Time-style stage. Each week the program is complemented by well-known and recognized Lithuanian bands as well as bands from abroad. Young and starting musicians are also very welcome here – on Wednesdays “Open Mic” evenings take place where every single club visitor is welcome to sing and / or play together with the house warming band. On Thursdays rising stars are featured. Fridays and Saturdays - the stardom nights: spectacular concerts by both local and foreign bands take place.
And you can’t shut your eyes to a trendy interior the club has. A huge simulation of a guitar used as a drink shelf at the end of the bar, and sitting-friendly percussions – you can’t find it anywhere else. And, rather unusual for other lithuanian clubs, the atmosphere is particulary friendly! “It doesn’t matter how old you are or what your occupation may be, here you will certainly find the music you like in a nice company of raving people” is a slogan of the club. I have a different definition for rave but everything else is totally correct.
Go to “Tamsta” if you want to have a warm-harted time.
At the beginning of 2007 a new live music club (linkas http://www.lamourbar.lt/) has stood up into the Lithuanian clubbing market. A cheezy name “L’amour” and a bit sleek design but a perfect location for foreigners. It’s at the end of the noisiest night part of Vilnius, called Vokieciu street, and just around the corner of the Town Hall. Started with a wry programme they seemed not to know what to do with that club. But they mooved on and now you can hear some well-known bands or artists performing and disco‘s raving afterwards. Although i don‘t feel very confident about the audience they attrack. But as i say „even They have to have a place to entertain“. Go to „L‘amour“ if some one of lithuanian‘s is asking you. He/she might have a reason, which i don‘t know yet.
For those loving live music try cafe at „Mokytoju Namu Kiemelis“ aka „Terasa“ or pub „Artistai“(www.artistai.lt) at summer time. They have open air stages for bands to perform. Usually nothing huge, but quite interesting if you want to see the underground of Lithuanian live music. You might also try pub „BIX“ (www.bix.lt), „Brodvejus“ (www.brodvejus.lt), club „Life“.
Don‘t worry, I‘ll talk about real rave next time...
I remember working as a barmaid at a cafe called „Cozy“ a few years ago. I had foreigners coming to me and asking „Where could we go out tonight? We wanna dance!”. This question was even worse than asking for latte (which i didn’t know how to make…) because I couldn’t give them an answer. Later i created a system: “Do you prefer live music than DJs?”, i asked.
a) if the answer was “yes”, i suggested them live music club “Tamsta” (link’as www.tamstaclub.lt) in the old town.
b) if the answer was “no”, i pointed out club “Gravity” (link’as www.clubgravity.lt) on the map and called them a cab.
Unfortunately, the situation has not much changed. Try searching a list of lithuanian clubs on club.lt and you’ll get 32 different names, but only few of them are worth seeing and some does not even exist anymore. Let’s start with a live music.
Above mentioned “Tamsta” is a nice, cozy and trendy club working every Wednesday to Saturday, having live gigs on a Soviet Time-style stage. Each week the program is complemented by well-known and recognized Lithuanian bands as well as bands from abroad. Young and starting musicians are also very welcome here – on Wednesdays “Open Mic” evenings take place where every single club visitor is welcome to sing and / or play together with the house warming band. On Thursdays rising stars are featured. Fridays and Saturdays - the stardom nights: spectacular concerts by both local and foreign bands take place.
And you can’t shut your eyes to a trendy interior the club has. A huge simulation of a guitar used as a drink shelf at the end of the bar, and sitting-friendly percussions – you can’t find it anywhere else. And, rather unusual for other lithuanian clubs, the atmosphere is particulary friendly! “It doesn’t matter how old you are or what your occupation may be, here you will certainly find the music you like in a nice company of raving people” is a slogan of the club. I have a different definition for rave but everything else is totally correct.
Go to “Tamsta” if you want to have a warm-harted time.
At the beginning of 2007 a new live music club (linkas http://www.lamourbar.lt/) has stood up into the Lithuanian clubbing market. A cheezy name “L’amour” and a bit sleek design but a perfect location for foreigners. It’s at the end of the noisiest night part of Vilnius, called Vokieciu street, and just around the corner of the Town Hall. Started with a wry programme they seemed not to know what to do with that club. But they mooved on and now you can hear some well-known bands or artists performing and disco‘s raving afterwards. Although i don‘t feel very confident about the audience they attrack. But as i say „even They have to have a place to entertain“. Go to „L‘amour“ if some one of lithuanian‘s is asking you. He/she might have a reason, which i don‘t know yet.
For those loving live music try cafe at „Mokytoju Namu Kiemelis“ aka „Terasa“ or pub „Artistai“(www.artistai.lt) at summer time. They have open air stages for bands to perform. Usually nothing huge, but quite interesting if you want to see the underground of Lithuanian live music. You might also try pub „BIX“ (www.bix.lt), „Brodvejus“ (www.brodvejus.lt), club „Life“.
Don‘t worry, I‘ll talk about real rave next time...
Tuesday 5 June 2007
Nokia Trends Lab @ Litexpo
Nepaisant pernelyg skuboto pasiruošimo ir dviejų valandų vėlavimo, į Litexpo tą vakarą atėjau nusiteikusi išgyventi „geriausią šių metų renginį“. Tiesa, nustebino organizatorių pasirinkimas pradėti pasirodymus jau 19.00val. Tokiu metu tusovčikai tik eina pamiegot prieš naktinę kelionę. Matyt mėnulio pilnatis užmigdė juos ilgam – nepanašu, jog Nokia Trends Lab sukvietė visus reiverius.
Tik įėjus į Litexpo mane pasveikino taiklus kaimyno komentaras – „O, Jėzau, kaip čia šviesu!”. Ir tai buvo tiesa.. Balti kilimai, turėję pagerinti garso kokybę, visą salę padarė permatomai šviesia. Kadangi buvau nusiteikusi reivui, tai toks išpuolis mane suglumino ir norėjosi pasislėpti kuriam nors giliausiam kampe. Nepavyko, vos pakabinus striukę atsidūriau VIP pakyloje, kurioje šypseną kėlė viskas – nuo furšeto iki „fainų žmonių“, visiskai neatitinkanciu mano galvoje sukurto VIP koncepto. Todėl greitai „nusileidau ant žemės“ ir ėjau ieškoti garso, nes scenoje kaip tik pasirodė juodų kojinių mėgėjai – Ladytron. Taciau aplink pamaciusi tik peciais trukciojancius draugus, nebesistengiau suprasti, ka dainuoja internacionaline kompanija ir emiausi turo po barus, nes gero vaibo truko lygiai taip, kaip man iprastos Exitines tamsos.
Audio Bullys mano atmintyje isnyksta sulyg sakiniu "yes, that's audio bullys", kuri pasakiau Parham'ui, netiketai patekusiam mano globoj. Negirdejau nei apie ka, nei kaip jie grojo. Toliau pasaka seke Nesakyk Mamai, o as vis plaukiojau minioje dalindama save visiems po truputi. Negirdejau ir DJ Hell isstojimo. Jam ipusejus isokau i minios prieki tikedamasi bent trumpo reivo. Bet pernelyg minimaliskas kosejimas mane visai uzgloste, aplink neberadusi pazistamu (visi iseje miegot arba i afterparcius), taip ir nesulaukusi nei vieno gero prichodo palikau labaratorija tyrineti tiems, kurie jau savaime buvo kitame pasaulyje...
_____________________
O tu nieko negalvok
Tik įėjus į Litexpo mane pasveikino taiklus kaimyno komentaras – „O, Jėzau, kaip čia šviesu!”. Ir tai buvo tiesa.. Balti kilimai, turėję pagerinti garso kokybę, visą salę padarė permatomai šviesia. Kadangi buvau nusiteikusi reivui, tai toks išpuolis mane suglumino ir norėjosi pasislėpti kuriam nors giliausiam kampe. Nepavyko, vos pakabinus striukę atsidūriau VIP pakyloje, kurioje šypseną kėlė viskas – nuo furšeto iki „fainų žmonių“, visiskai neatitinkanciu mano galvoje sukurto VIP koncepto. Todėl greitai „nusileidau ant žemės“ ir ėjau ieškoti garso, nes scenoje kaip tik pasirodė juodų kojinių mėgėjai – Ladytron. Taciau aplink pamaciusi tik peciais trukciojancius draugus, nebesistengiau suprasti, ka dainuoja internacionaline kompanija ir emiausi turo po barus, nes gero vaibo truko lygiai taip, kaip man iprastos Exitines tamsos.
Audio Bullys mano atmintyje isnyksta sulyg sakiniu "yes, that's audio bullys", kuri pasakiau Parham'ui, netiketai patekusiam mano globoj. Negirdejau nei apie ka, nei kaip jie grojo. Toliau pasaka seke Nesakyk Mamai, o as vis plaukiojau minioje dalindama save visiems po truputi. Negirdejau ir DJ Hell isstojimo. Jam ipusejus isokau i minios prieki tikedamasi bent trumpo reivo. Bet pernelyg minimaliskas kosejimas mane visai uzgloste, aplink neberadusi pazistamu (visi iseje miegot arba i afterparcius), taip ir nesulaukusi nei vieno gero prichodo palikau labaratorija tyrineti tiems, kurie jau savaime buvo kitame pasaulyje...
_____________________
O tu nieko negalvok
Subscribe to:
Posts (Atom)